Dan Brown ,,Angelai ir demonai"

  Na nemaniau, kad skaitysiu šią knygą kada nors. Kažkodėl buvau nusistačiusi, kad ji neįdomi, bet perskaičiusi pakeičiau nuomonę 100 proc. Knygoje daug veiksmo ir nei vienas knygos puslapis nebuvo neįdomus, nors į visus 404 psl. yra sutalpinta tik vienos dienos įvykiai. Tai galėtų pasirodyti kaip per daug ištemta knyga, bet anaiptol. Viena iš knygų, kuri privertė skaitant knygą pasieškoti informacijos apie skaitomą dalyką. Pabaiga knygos sužavėjo ir buvo netikėta, nors realiai jei būtų buvę kalti kas nuo pat pradžių manyta, tai kažin ar būtų buvę tikslas vadinti knygą detektyvu.

  Pagal šią knygą taip pat yra pastatytas filmas, kurio tik galą esu mačiusi, tai tada ir nesupratau apie ką tas filmas, kada nors reiks pažiūrėti jį ir nuo pradžių.

   Rekomenduoju neskaičiusiems perskaityti šią knygą, manau nepasigailėsit! :)

Savaitės grobis

Mano ir mano geriausio draugo piniginė per savaitę gerokai suplonėjo. Taigi per savaitę savo knygų lentyną papildžiau 8 naujom knygom ir jeigu toliau panašiu tempu teks pirkt naują lentyna arba knygas kriaut ant žemės. Taigi mano naujus lentynų gyventojus matote nuotraukoje :)

Sankcijos už negražintą knygą

Vat kas gali nutikti negrąžinus laiku knygos į biblioteką. Atvirai pasakius tada aš jau senokai būčiau atsidūrus kalėjime, kadangi pasiimu iš ten daug knygų, kurių nespėju perskaityti ir tuo pačiu laiku grąžinti. Tokios priemonės ir mane paragintų nevėluoti, bet viena laimė, kad Lietuvoje nėra tokios bausmės numatytos už nelaiku grąžintą knygą :)

Tess Gerritsen ,,Liudininkas"

Per vieną dieną perskaityta knyga mano mėgstamiausios autorės. Ir nusivyliau. Netgi labai. Viskas taip nuspėjama ir atrodo esu kažkur jau tą skaičius. Atrodo labai panašu į Sandros Brown knygas ,,Mirtininkas" bei ,,Liudytoja". Na bet to ir reikėjo tikėtis iš šios leidyklos knygų. Nors prieš tai jos leidžiamos knygos šios autorės buvo geresnės. Labai daug tos meilės seilės, aistros ir trupinėlis detektyvo, kurio labiausiai tikies iš šios autorės. Asmeniškai aš būčiau rašant šią knygą pasislėpusi po slapyvardžio. Na bet pamatyti autorę kitam amplua irgi įdomu. Mano manymu ji geresnė detektyvų rašytoja, kur nedominuoja meilės seilės reikalai.

Jose Saramago ,,kai mirtis nusišalina"

  Šią savaitę taip pat teko susipažinti su šiuo autoriumi. Man patiko pati knygos mintis, bet erzino tai, kad dialogai yra surašyti vientisai neatskiriant kas ką sako, todėl tai maišydavosi. Visi trokštame to nemirtingumo bet nepagalvojame, kas būtų jei niekas nemirtų, knygoje tas ir pateikiama ir pasirodo būtų tikrai nelabai gerai, taip pat nieko gero nebūtų jei mums praneštų likus savaitei iki mūsų mirties datos. Kiekvieną dieną reiktų gyvent baimėje. Taigi išvada tokia: viskas gerai kaip dabar esama.

  Man keista buvo kad mirtis vaizduojama kaip žmogus ir kad atskirai valstybei vadovauja (nežinau kaip kitaip pasakyt) vis kita mirtis. Na aš asmeniškai jos taip neįsivaizduoju, bet jei manęs kas ir paklaustų kaip aš ją įsivaizduoju kas ji tokia, tikrai nežinočiau ką atsakyti. 

Jussi Adler-Olsen ,,Moteris narve"

Pirmoji pažintis su šiuo autoriu mane sužavėjo. Man ši knyga patiko. Nors knyga yra stora ir virš 400 psl. bet lengvai skaitosi, kad net nepastebi kad jau ir knygos puslapiai baigėsi. Knyga įtraukianti bei kaip ir dažniausiai skandinavų rašytojų mėgstama, daug dėmesio skiriama žmogaus vidinei būsenai. 

   Privertė knyga pagalvoti kas būtų jei ir mane įkalintų tokiam laikotarpiui ir duotų kartą į dieną valgyti. Tikriausiai išprotėčiau. Na jei dar duotų knygų tai dar ištverčiau kaip nors. Šiuo atžvilgiu knygoje pagrobtos moters stiprybė ir atsiskleidžia. Ji ne tik, kad neišprotėjo, bet ir sugebėjo rasti savyje jėgų priešintis savo skriaudėjams kiek jai leido galimybės.

  Na o kas liečia detektyvus man labiausiai suintrigavo Asadas iš Sirijos. Įdomu kodėl jis pabėgo iš savo tėvynės ir tikiuosi tą sužinoti kitoje šio autoriaus knygoje. Ir mano manymu Asadas turėtų būti detektyvas o ne pagalbininkas ir valytojas, nes būtent jis išsprendė byla, kol Karlas tinginavo bei rūkė cigaretes dažniausiai.

  Tikiuosi antroji knyga man patiks taip pat kaip ir ši :)

Mano knygų lentyna

Taigi šią savaitę mano knygų lentyna pasipildė 3 naujomis knygomis (pastarosiomis savaitėmis ji tik pildosi ir pildosi, o perskaitytų knygų sąrašas nedidėja tiek greit). H. Coben bei A. Marininos knygos įsigytos pasinaudojant 30 proc. akcija ,,Jotemos"leidyklos knygoms. Knyga ,,Fazanų žudikai" įsygyta visiškai netikėtai. Neatkreipiau dėmesio, kad ji yra to paties autoriaus ,,Moteris narve" antroji Department Q knyga. Tikiuosi ji man patiks taip pat kaip ir pirmoji.

   Na taip pat galiu parodyti kaip atrodo mano knygų lentyna, kuri beje buvo pirkta būtent joms. Po kelių mėnesių manau ir joje nebetilps knygos, ypač jei parsivežčiau iš tėvų savasias knygas.

Karin Alvtegen ,,Gėda"

  Po ilgos pertraukos vėl atgaivinu savo blog'ą, nors per tą laiką perskaičiau gan nemažai knygų. Antroji mano perskaityta knyga šios švedų autorės, kuri man patiko, tačiau man ,,Išdavystė" buvo geresnė. 

   Pagrindinės šios knygos herojės yra dvi moterys: Monika (beje mano bendravardė :) ) ir Maja Brita. Monika du kartus išvengia mirties, bet vietoj jos miršta du žmonės. Pati Monika susigriauna savo gyvenimą, karjerą, nors Dievas (mano manymu) net du kartus parodė, kad šios dvi mirtys skirtos tam, kad ji galėtų išgelbėti kuo daugiau gyvybių bei patirti laimę, kurios dar nepatyrė. O pati Maja Brita save įkalina namuose bei savo kūne, kuris yra tarsi kalėjimas, dėl neaiškių (man) nuodėmių. Bet dėl to kalta jos tėvų įskiepytas griežtas tikėjimas religija. 

 
Anotacija:

Romane lygiagrečiai skleidžiasi dviejų skirtingų ir, rodos, nieko bendra neturinčių moterų gyvenimo istorijos. Monika – sėkmės lydima medikė, ką tik sutikusi naują meilę. Maja Brita – depresyvi dramblotame kūne įkalinta atsiskyrėlė. Pamažu aiškėja, kad suluošintos abiejų moterų patirtys tarsi suparalyžiavusios jųdviejų gyvenimus. Įvykių sūkurys suveda Moniką su Maja Brita. Galbūt pažintis jas abi išgelbės. Galbūt ir pražudys. Ir ne tik jas, bet ir tuos, kurie greta. Kurie jas saugo, myli, brangina, kurie jų nekenčia... 

Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, nuolankumo, nusivylimo, pykčio, gailesčio, ilgesio, pavydo protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne? 

Mary Higgins Clark ,,Tau niekada nebus atleista"

Dar viena perskaityta šios autorės knyga. Didelio įspūdžio nepaliko, todėl daug apie ją nerašysiu. Skaičiau iki galo nes gaila buvo numest pradėtą skaityti knygą. Gal tarp šios autorės knygų reikia daryti ilgesnes pertraukas. Nežinau. Taigi toks trumpas komentaras apie šią knygą. Asmeniškai man prasčiausia kol kas šios autorės skaityta knyga. Knygos esmė pateikiama anotacijoje. Malonaus skaitymo! Gal Jums ši knyga paliks geresnį įspūdį.

Anotacija: 

Mary Higgins Clark romano „Tau niekada nebus atleista“ herojei Elei Kavano buvo tik septyneri, kuomet neteko penkiolikmetė sesers Andrėjos. Mergina rasta nužudyta, o pagal Elės parodymus kraupiu nusikaltimu apkaltintas ir nuteistas buvo Andrėjos draugas Robas Vesterfildas – devyniolikmetis iškilios šeimos palikuonis.

Po dvidešimt dvejų metų kalėjimo Vesterfildas paleidžiamas lygtinai. Jis vis dar primygtinai neigia savo kaltę ir siekdamas nuplauti suterštą šeimos garbę grįžta į gimtąjį miestelį pasiryžęs visiems įrodyti, kad buvo apkaltintas neteisingai.

Tiriamuosius straipsnius rašanti žurnalistė Elė širsta, kad sesers žudikas laisvas. Ji užsibrėžia tikslą savo tinklalapyje ir rašomoje knygoje galutinai įrodyti Vesterfildo kaltę.

Tačiau savarankiškai tirdama kraupaus nusikaltimo aplinkybes, Elė aptinka šiurpinančių faktų, kurie įvykius pakreipia labai netikėta linkme. Moteris įtraukiama į paslapčių, melo ir apgavysčių liūną, o artėjant prie tiesos jos pačios gyvybei ima grėsti pavojus...

Mary Higgins Clark knyga „Tau niekada nebus atleista“ pasakoja kraupią, prikaustančią ir jaudinamą istoriją, nuo pat pirmo puslapio apgaubtą paslapties ir netikrumo jausmo...

Linda Howard ,,Ponas Tobulybė"

Po ilgos ilgos pertraukos paėmiau į rankas šios leidyklos knygą. Man patiko knyga, perskaičiau vienu atsisėdimu, įtraukianti. Ši knyga meilės romanas kartu su detektyvo užuomazga (gan gera). Nebuvo taip, kaip seniau skaitydama tokias knygas galėdavau praleist keletą puslapių, aprašančių veikėjų kylančią aistrą. Knygoje ganėtinai daug veiksmo bei subtilaus humoro netrūko.  Taip pat patiko, kad vienos iš veikėjų (Marcės) pomėgiai grynai tokie patys kaip ir mano: žiūrėjimas filmų, knygų skaitymas bei siuvinėjimas kryželiu. Bet knyga patiko ne dėl to. Buvau pasiilgusi tokio saldžio, gero meilės romano. Nėra daug ką rašyt apie šią knygą, patys perskaitysite ir susidarysite atitinkamą nuomonę :)

Anotacija:

Koks turi būti tobulas vyras?

Šį pikantišką klausimą svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo susibėgusios „Pas Ernį“. Aukštas tamsiaplaukis gražuolis? Supratingas ir geros širdies? Stiprus ir raumeningas? Įsiplieskia ginčas, gimsta ponui Tobulybei keliamų humoristinių reikalavimų sąrašas. Paslaptis jau kitą dieną išaiškėja, papuola į rankas žiniasklaidai, kyla šurmulys.

Juokai baigiasi, kai žiauriai nužudoma viena iš sąrašo kūrėjų. Žudikas psichopatas, kuriam atrodo, kad iš jo begėdiškai pasityčiota, kėsinasi ir į likusias drauges. Džeinė pagalbos kreipiasi į kaimyną policijos detektyvą.

Jau nebeaišku, kuo galima pasitikėti. Svajonės apie poną Tobulybę virsta šiurpiausiu košmaru.

Šis Lindos Howard romanas paslaptingas ir persunktas aistros! Šmaikštūs Semo ir Džeinės dialogai, kandžios replikos išties kelia pasigėrėjimą. „Ponas Tobulybė“ juokina, jaudina, pavergia, intriguoja – be abejo, tai vienas geriausių autorės kūrinių. Romantic Times

Karin Alvtegen ,,Išdavystė"

Pirmoji mano šios autorės perskaityta knyga. Negana to ji mane apgavo. 100 proc. apgavo. Bibliotekoje ji buvo padėta prie detektyvų skyriaus, tačiau detektyvo čia nė su žiburiu nerasi. Tačiau vis tiek knyga esu patenkinta, man patiko. Galas toks kraupus, tragiškas. Eva - moteris išduota vyro, su kuriuo praleido 15 savo gyvenimo metų. Ji nepaprasta moteris, o galima sakyti šeimos galva, vyro vaidmenį prisiėmusi ant savo pečių, dėl kurio vyras ją išdavė, nes su Eva nesijautė tikru vyru. Pykčio, nuoskaudos, neapykantos apimta ji sugriauna ir vyro meilužės gyvenimą, taip kaip ji sugriovė jos šeimą. Kitas knygos veikėjas Junas, kenčiantis dėl tėvo neištikimybės mamai bei įsivaizduojamos panelės. Nuo pat pradžių man jis pasirodė kažkoks įtartinas. Likimas suveda du išdavystės kamuojamus žmones, kas Evai tampa lemtinga gyvenimo klaida.

Patikusios mintys:
,,Santuoka jau nebėra bendra įmonė, į kurią vyras ir moteris turi įnešti savo bendrą indėlį. Dingo abipusė priklausomybė. Vyras ir moteris dabar yra du vienetai, sugebantys pasirūpinti kiekvienas savimi, auklėjami taip, kad galėtų verstis savarankiškai."

Anotacija:

Eva supranta, kad jos vyras susitikinėja su kita moterimi. Ją užvaldęs sielvartas ir pyktis ima veikti tarsi be jos pačios žinios. Netikėtai Eva sutinka Juną - taip pat išdavystės prislėgtą žmogų, pastaruosius dvejus metus ligoninėje slaugantį komos ištiktą draugę. Jis tikisi viską pradėti iš naujo. Ji tikisi rasti atsakymus į begalę maudžiančių klausimų...

Virtinė neišnarpliojamų įvykių ir užgautų emocijų. Visa tai destruktyvia jėga išplėšia veikėjus iš jaukios šeimyninės kasdienybės ir neša tolyn, gilyn...

George Orwell ,,Lapok, ASPIDISTRA"

Pirmoji mano iki galo perskaityta šio autoriaus knyga bei pirmasis susipažinimas su leidyklos ,,kitosknygos" leidžiamomis knygomis. Ši knyga man patiko ir ją perskaičiau ganėtinai greitai. Knygoje nėra jokio intriguojančio veiksmo (ko dažniausiai tikiuosi iš knygos), tačiau nagrinėjama pagrindinio knygos veikėjo mąstymo vingrybės, kas man patiko. Gordonas (pagrindinis veikėjas) save vadina rašytoju, nors jam tai ir sunkiai sekasi jo knyga neperkama net ir nukainojus. Paskelbęs karą pinigams, jų atsižadėjęs, dirbantis už mažiausią atlygį, kurio neužtenka net minimaliam pragyvenimui. To pasekoje gyvena skurdžiai, ir dėl visko kaltina pinigus, kapitalizmą, bet net nebando nieko keisti, kadangi laikosi principų. Tačiau tie principai niekur nenuveda, tik gramzdina toliau į pražūtį. Pasirodo neturėdamas pinigų ne tik negali patenkinti fizinių reikmių bet ir morališkai smunki kaip žmogus, į viską žiūri apatiškai. Tačiau vienas dalykas priverčia susimąstyti prieš ką jis kovoja? Galiausiai paaiškėja kad prieš pinigą gali kovot nekovojęs jis vis tiek anksčiau ar vėliau tave įveiks, čia tas pats kas kovoti su vėjo malūnais.

Man labiausiai patikusios knygos mintys:

,,Pinigų garbinimas pakylėtas į religijos lygį. Galbūt tai ir yra vienintelė tikra mums likusi religija - vienintelė tikrai išjausta religija. Pinigas tapęs tuo, kas anksčiau buvo Dievas. Gėris ir blogis neteko prasmės, jų vietą užėmė sėkmė ir nesėkmė. Gėris pavirto gėrybe, tapo turto sinonimu. Dekalogas susitraukė iki dviejų įsakymų.Vienas - darbdaviams, išrinktiesiems, pinigų karalystės žyniams: ,,Daryk pinigus". Kitas - darbuotojams, vergams, mažiems žmonėms: ,,Neprarask darbo"."

,,Neigti pinigus tolygu neigti gyvenimą."

Anotacija:

Inteligentiškas ir išsimokslinęs jaunas poetas paskelbia karą godumo ir baimės valdomai civilizacijai, kurioje žmonės – tarsi lėlės, už virvelių tampomos pinigų. Jis meta darbą reklamos agentūroje, persikelia į vargingą Londono rajoną ir atsideda poezijai, tačiau netrukus pastebi, kad toks jo maištas absurdiškas ir niekam neįdomus...

Garsusis antiutopijų „Gyvulių ūkis“ ir „1984“ autorius, 1936 m. uždirbdavęs vos po 2 svarus per savaitę ir nuolat badaudavęs, sumanė parašyti knygą apie panašų į save menininką, sąmoningai atsisakiusį pinigų, socialinio statuso ir „normalaus gyvenimo“, kurį simbolizuoja kambarinės gėlės aspidistros vazonėlis jaukiame bute.

Už romaną „Lapok, aspidistra“ George′as Orwellas gavo 100 svarų atlygį, o to meto kritikai kūrinį pavadino „pačiu pilniausiu komercinės civilizacijos ydų rinkiniu, koks tik kada nors buvo surinktas“.

Mary Higgins Clark ,,Aš eisiu viena"

  Dar viena autorės knyga apie vaiko pagrobimą. Mane ši knygą įtikino ir kiekvieną skyrių skaičiau su pykčiu, kaip galima šitaip žmogų purvu apdrabstyti. Viskas pasirodė man taip tikra, kad atrodo iš tikrųjų taip buvo (nors ką gali žinoti) ir pagrobimo organizatoriaus niekaip nepavyko išsiaiškinti, nors pasąmonėje taip ir nujaučiau. Zana (Aleksandra) - karjeros siekianti moteris bei mylinti motina, praradusi savo vienintelį vaiką. Negana to, apkaltinama savo vaiko pagrobimu, taip siekdama jos gailėtis bei užjausti. Bandydama įrodyti savo nekaltumą visiems susidaro įspūdis, kad Zana nevisprotė arba labai gera aktorė, kuri meistriškai moka pateikti kenčiančio žmogaus vaizdą. Ši knyga pateikia pavyzdį, kaip tapatybės vagystė gali gyvenimą apversti aukštyn kojom bei privesti prie beprotybės, taip pat kokios svarbios yra mažiausios detalės, kurioms įprastai neteikiama didelio dėmesio. 

  Man užkliuvo knygos anotacijoje pateikiama, kad aiškindamasi Zana tiesą sukelia grėsmę savo ir jos mylimų žmonių gyvybei. Knygoje niekur nerašoma, kad bandė jai ar jos draugams atimti gyvybę, tik vieną kartą matytam kunigui, kuriam buvo patikėta svarbi išpažintis. 

Anotacija:

  Talentinga interjero dizainerė Aleksandra (Zana) Morland vis dar gyvena viltimi susigrąžinti sūnelį, kuris prieš dvejus metus paslaptingai pradingo iš Niujorko Centrinio parko. Mažojo Metju penktojo gimtadienio dieną Aleksandra sulaukia netikėtos žinios – kažkas atsiskaito jos kredito kortelėmis ir naudojasi jos banko sąskaitomis. Negana to, tą pačią dieną spaudoje pasirodo nuotraukos, kuriose – nenuginčijami įrodymai, kad berniuką pagrobė... ji pati.

  Persekiojama žurnalistų, tardoma sūnaus dingimo bylą tiriančių detektyvų, užgauliojama tiek tūžtančio buvusio vyro, tiek keršto trokštančio buvusio viršininko, Aleksandra pasiryžta sužinoti, kas ir kodėl bando ją sužlugdyti.

  Tačiau ji nė neįtaria, kad kiekvienas žingsnis artinantis prie tiesos kelia vis didesnę grėsmę jos pačios ir mylimų žmonių gyvybei...

Ruta Sepetys ,,Nelengvu keliu"

Negaliu šios knygos lyginti su pirmąją autorės knyga, kadangi nesu jos skaičius. O šiaip ši knyga didelio įspudžio nepaliko, eilinis pasakojimas apie prostitutės vaiką, kuriam primetama motinos etiketė. Džozė pasirodo ne tik prostitutės, bet ir vagilės bei žmogžudės dukra. Pati Džozė eilinė mergina, dirbanti knygyne ir svajojanti įstoti į koledžą bei palikti miestą, kuriame gyvena ir jaučiasi blogai. Visa istorija kaip jai sekasi įgyvendinti tai pateikiama knygoje.

Anotacija:
1950-ieji, Naujojo Orleano prancūzų kvartalas knibžda paslapčių, nusikaltėlių ir laisvo elgesio moterų. Septyniolikmetė Džozė Moren, plačiai žinoma kaip viešnamio prostitutės duktė, iš gyvenimo trokšta kur kas daugiau, nei gali pasiūlyti lengvo gyvenimo miestu pramintas Naujasis Orleanas. Ji sunkiai dirba, kad galėtų mokytis, o svarbiausia – ištrūkti iš miesto ir amžiams nuplauti gėdingą prostitutės dukters vardą. Tačiau paslaptinga mirtis Prancūzų kvartale sujaukia jos planus, ir Džozei tenka rinktis tarp mamos ir vienintelio išties besirūpinančio ja žmogaus.Meistriškai išaustas paslapčių, melo ir tiesos pasakojimas primena mums, kad meilė kartais ateina iš ten, iš kur jos negali nė tikėtis, o žmogus – pats savo laimės kalvis. „Knygoje netrūksta prasmingų minčių. Meistriškais potėpiais piešta aplinka, šmaikštus ir vaizdingas pirmuoju asmeniu perteiktas pasakojimas, įsimintina spalvingų personažų galerija ir kvapą gniaužianti intriga – puiki dovana išrankaus skonio skaitytojui.“Kirkus Reviews>

Marijo Puzo ,,Krikštatėvis"

Seniai buvau išsirinkusi iš namų bibliotekos šią knygą ir tik dabar teperskaičiau. Man knyga patiko, bet nebuvo tokia intriguojanti, įtraukianti kaip tikėjausi. Pasakojama apie mafijos vidinį gyvenimą. Man knyga pasirodė pernelyg ištemta, kai kurias vietas galėjo ir neaprašyti, nes jie neesminiai. Nežinau ar knyga parašyta remiantis tikrais įvykiais, tačiau man ji pasirodė labai tikroviška. Korleonių šeimos veikimo modelis pritaikytas ir šiais laikais ,,paslauga už paslaugą". Nors Vitas Korleonė yra mafijos šeimos galva, ir knygos anotacijoje pateikiamas kaip baisus žmogus, tačiau man paliko gero žmogaus įspūdį, kuris turi tam tikras vertybes ir jų laikosi.