George Orwell ,,Lapok, ASPIDISTRA"

Pirmoji mano iki galo perskaityta šio autoriaus knyga bei pirmasis susipažinimas su leidyklos ,,kitosknygos" leidžiamomis knygomis. Ši knyga man patiko ir ją perskaičiau ganėtinai greitai. Knygoje nėra jokio intriguojančio veiksmo (ko dažniausiai tikiuosi iš knygos), tačiau nagrinėjama pagrindinio knygos veikėjo mąstymo vingrybės, kas man patiko. Gordonas (pagrindinis veikėjas) save vadina rašytoju, nors jam tai ir sunkiai sekasi jo knyga neperkama net ir nukainojus. Paskelbęs karą pinigams, jų atsižadėjęs, dirbantis už mažiausią atlygį, kurio neužtenka net minimaliam pragyvenimui. To pasekoje gyvena skurdžiai, ir dėl visko kaltina pinigus, kapitalizmą, bet net nebando nieko keisti, kadangi laikosi principų. Tačiau tie principai niekur nenuveda, tik gramzdina toliau į pražūtį. Pasirodo neturėdamas pinigų ne tik negali patenkinti fizinių reikmių bet ir morališkai smunki kaip žmogus, į viską žiūri apatiškai. Tačiau vienas dalykas priverčia susimąstyti prieš ką jis kovoja? Galiausiai paaiškėja kad prieš pinigą gali kovot nekovojęs jis vis tiek anksčiau ar vėliau tave įveiks, čia tas pats kas kovoti su vėjo malūnais.

Man labiausiai patikusios knygos mintys:

,,Pinigų garbinimas pakylėtas į religijos lygį. Galbūt tai ir yra vienintelė tikra mums likusi religija - vienintelė tikrai išjausta religija. Pinigas tapęs tuo, kas anksčiau buvo Dievas. Gėris ir blogis neteko prasmės, jų vietą užėmė sėkmė ir nesėkmė. Gėris pavirto gėrybe, tapo turto sinonimu. Dekalogas susitraukė iki dviejų įsakymų.Vienas - darbdaviams, išrinktiesiems, pinigų karalystės žyniams: ,,Daryk pinigus". Kitas - darbuotojams, vergams, mažiems žmonėms: ,,Neprarask darbo"."

,,Neigti pinigus tolygu neigti gyvenimą."

Anotacija:

Inteligentiškas ir išsimokslinęs jaunas poetas paskelbia karą godumo ir baimės valdomai civilizacijai, kurioje žmonės – tarsi lėlės, už virvelių tampomos pinigų. Jis meta darbą reklamos agentūroje, persikelia į vargingą Londono rajoną ir atsideda poezijai, tačiau netrukus pastebi, kad toks jo maištas absurdiškas ir niekam neįdomus...

Garsusis antiutopijų „Gyvulių ūkis“ ir „1984“ autorius, 1936 m. uždirbdavęs vos po 2 svarus per savaitę ir nuolat badaudavęs, sumanė parašyti knygą apie panašų į save menininką, sąmoningai atsisakiusį pinigų, socialinio statuso ir „normalaus gyvenimo“, kurį simbolizuoja kambarinės gėlės aspidistros vazonėlis jaukiame bute.

Už romaną „Lapok, aspidistra“ George′as Orwellas gavo 100 svarų atlygį, o to meto kritikai kūrinį pavadino „pačiu pilniausiu komercinės civilizacijos ydų rinkiniu, koks tik kada nors buvo surinktas“.