2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis

Edita Nyork ,,Pasaulis kavos puodelyje"

Šiandien jau antra perskaityta knyga, kadangi nuobodžiavau šią gražią saulėtą dieną, be to ir knyga tik 112 psl.  Tai pirmoji šios autorės knyga, parašyta dienoraščio forma, tik aprašo ne savo dienos įvykius (vietose pasitaiko ir tai) bet savo mintis, pamąstymus. Daugiausia dominuoja meilės tematika. Knyga apie viską ir tuo pačiu apie nieką, apskritai paėmus nieko naujo nepasako. Mintis pateikia tokias pat kaip jau kiti rašytojai anksčiau buvo aprašę, tik aprašo savais žodžiais kažką truputį naujo įterpdama. Man knyga patiko, bet didelio įspudžio  nepaliko, tinka paskaitinėt vakarais prieš miegą arba prie jūros deginantis :)

Knygoj radau gražiai pateiktų minčių tai pasidalinsiu:

,,Oro uostas yra ta vieta ir tikriausiai vienintelė visame pasaulyje, kuri vienu metu skiria ir suartina žmones."


,,Vyrai be moterų tai tas pat, kas žemė be žmonių, o moteris be vyrų - kaip knyga be raidžių."

,,Širdis vienintelis dalykas žemėje, kuris nepalieka mūsų nei dieną, nei naktį - niekada, net mažą sekundės dalelę. Kai sustoja širdis - sustoja mūsų pasaulis."

,,Kiekvienas žmogus savyje nešiojasi meilės indą. Jeigu jis pilnas - gyvenimas nuostabus, jei tuščias - gyvenimas gali atrodyti tikrai niūriai, todėl mokydamiesi mylėti įsimylėjėliai pildo vienas kito meilės indą."

,,Draugai  - šis žodis tapo statusu, kurį galime nusipirkti ar išsinuomoti ilgalaikiam naudojimui kaip abonentą į sporto klubą, kaip pieno pakelį parduotuvėje, kurį išmeti, kai jame pasibaigia pienas."

,,Dažnai sakome: ,,Tu pažinai tikrą mane, tokį, koks aš esu iš tikrųjų!" Tai netiesa, nes kokie mes esam pravėrę savo pasaulio duris, neskirta pamatyti ir pajusti jokiam kitam žmogui."

,,Močiutės mums padovanotos tam, kad vaikystės prisiminimuose išliktų ne tik griežtas tėvų auklėjimas, bet ir be galo šiltas, nuoširdus močiutės lepinimas."

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą