2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Jose Saramago ,,kai mirtis nusišalina"


  Šią savaitę taip pat teko susipažinti su šiuo autoriumi. Man patiko pati knygos mintis, bet erzino tai, kad dialogai yra surašyti vientisai neatskiriant kas ką sako, todėl tai maišydavosi. Visi trokštame to nemirtingumo bet nepagalvojame, kas būtų jei niekas nemirtų, knygoje tas ir pateikiama ir pasirodo būtų tikrai nelabai gerai, taip pat nieko gero nebūtų jei mums praneštų likus savaitei iki mūsų mirties datos. Kiekvieną dieną reiktų gyvent baimėje. Taigi išvada tokia: viskas gerai kaip dabar esama.
  Man keista buvo kad mirtis vaizduojama kaip žmogus ir kad atskirai valstybei vadovauja (nežinau kaip kitaip pasakyt) vis kita mirtis. Na aš asmeniškai jos taip neįsivaizduoju, bet jei manęs kas ir paklaustų kaip aš ją įsivaizduoju kas ji tokia, tikrai nežinočiau ką atsakyti. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą