2013 m. apžvalgėlė!

Per 2013 m. perskaičiau daugiausia knygų nuo knygų skaitymo pradžios, t.y. nuo 2003 m. Taigi perskaičiau 71 knygą, kurių bendras puslapių skaičius siekia 23 697 psl. Oficialiai galiu skelbti savo rekordą!!! :)

Šiais metais pradėjau kaupti savo knygų ,,bibliotekėlę", ir 2013 m. ją papildžiau 53 knygom, iš jų perskaityta tik 15 knygų. Tikiuosi šiais metais sumažinti knygų lentynoje stovinčių neskaitytų knygų skaičių.

Metų atradimu galėčiau įvardyti Tess Gerritsen, Dan Brown'o bei Simon Beckett knygas.

Įsimintiniausia mano knyga Tess Gerritsen ,,Ledinis šaltis", kurią skaitydama bei ją perskaičius su baime kelias dienas naktį ėjau į lauką. Nors ir kaip man patinka šios autorės knygos, vieną jos knygų priskiriu metų nusivylimui t.y. ,,Chirurgas". Gal taip gavosi todėl, kad ją skaičiau po ,,Ledinio šalčio" ir ji manęs nesužavėjo, bei neradau joje ko tikėjausi, kadangi ji buvo labai išgirta ir įvertinta kaip geriausia jos knyga.

Aišku buvo daug kitų knygų kurios man patiko bei nepatiko, bet visų jų įvardyti nėra galimybės.

Kadangi daugiausia skaitau detektyvus, šiais metais sau palinkėčiau paįvairinti savo skaitomas knygas kitais žanrais, atrasti naujų autorių bei perskaityti bent kelias rimtesnes knygas!

Gerų 2014-ųjų metų!!! 

Monika.

Lars Kepler ,,Hipnotizuotojas"

Paskutinė šiais metais perskaityta mano knyga. Negaliu pasakyti kad labai patiko, bet negaliu ir teigti kad nepatiko. Tikriausiai iš jos tikėjausi kažko daugiau, kadangi knyga buvo visų labai išgirta, bet to kabliuko joje neradau. Perskaičius knygos anotaciją, susidaro įspudis, kad knygoje bus aiškinamasi kas ir kodėl išžudė visą berniuko šeimą, o viskas atskleidžiama jau knygos pradžioje. Taip atrodo, kad asmuo rašęs anotaciją buvo visiškai nesusipažinęs su knygos turiniu. Man skaitant knygą buvo labai įdomu, kodėl Hipnotizuotojas rydavo tas tabletes, dėl kokios priežasties jis jas vartodavo. Na viena logiška mintis kilo dėl to, kad metė savo, kaip hipnotizuotojo darbą, bet tokia priežastis manęs neįtikino. Na bet knyga ganėtinai gera, nors paskutinius 100 psl. skaičiau sunkiai ir ilgai, nes nenorėjosi mesti knygos perskaičius vos ne visą knygą. Gal dėl to, kad knyga šiek tiek ištemta, todėl ir galas skaitėsi taip sunkiai. Bet nepaisant viso šito, kitas autoriaus knygas planuoju skaityti.

Camilla Lackberg ,,Ledo princesė"

Galėjo taip nutikti, kad šios knygos nebūčiau net į rankas paėmus, bet viena laimė to neįvyko. Pastaruoju metu skaitau vien tik skandinavų autorių detektyvus, todėl ir ši knyga papuolė į mano rankas. Knyga patiko, joje ne vien tik aiškinamasi nužudymo aplinkybės, bet apimama ir meilės bei smurto prieš moteris šeimoje tema. Taip pat parodoma, kad žmogus norėdamas išvengti apkalbų yra pasiryžęs bet kam. Tai aktualu ir mums Lietuvoje, ypač gyvenantiems mažesniuose miesteliuose (iš kurio ir aš kilusi tai tikrai žinau kaip ten yra). Pas mus gal dėl to ir nežudoma, bet kartais tos apkalbos gali privest žmogų prie savižudybės. Taigi knyga priverčia ir susimastyti apie tai. Kita knyga šios autorės jau stovi lentynoje lieka tik sulaukt eilės jos skaitymui :)

Simon Beckett ,,Įrašyta kauluose"

Antroji šio autoriaus mano perskaityta knyga, kuri kaip ir pirmoji man patiko. Tikiuosi kitos dvi taipogi patiks. Knygoje pakankamai veiksmo, todėl neįmanoma atplėšt akių. Po antros knygos galėčiau šio autoriaus knygas pridėti prie šiuo metu mėgstamiausios autorės knygų - Tess Gerritsen. Man asmeniškai kažkaip keista, kad antrojoje knygoje nusikaltėlis yra, kaip ir pirmojoje, žmogus artimas Deividui Hanteriui. Tikiuosi taip nebus sekančiose knygose, nes tada jau kaip ir būtų galima nuspėti kas bus žudikas, tik kad motyvai žudymo skirsis. Taigi su šia gaida greitu metu imsiu 3-ąją knygą ir žiūrėsim su kuo Deividas dar susidurs :)

Knygą pirkau-dovaną gavau!

Taigi šios dienos apsilankymas knygyne pasibaigė tik viena įsigyta knyga. O šią savaitę pas mane atkeliaus dar mažiausiai dvi. Kokios jos bus matyti savaitės gale :)

Dan Brown ,,Angelai ir demonai"

  Na nemaniau, kad skaitysiu šią knygą kada nors. Kažkodėl buvau nusistačiusi, kad ji neįdomi, bet perskaičiusi pakeičiau nuomonę 100 proc. Knygoje daug veiksmo ir nei vienas knygos puslapis nebuvo neįdomus, nors į visus 404 psl. yra sutalpinta tik vienos dienos įvykiai. Tai galėtų pasirodyti kaip per daug ištemta knyga, bet anaiptol. Viena iš knygų, kuri privertė skaitant knygą pasieškoti informacijos apie skaitomą dalyką. Pabaiga knygos sužavėjo ir buvo netikėta, nors realiai jei būtų buvę kalti kas nuo pat pradžių manyta, tai kažin ar būtų buvę tikslas vadinti knygą detektyvu.

  Pagal šią knygą taip pat yra pastatytas filmas, kurio tik galą esu mačiusi, tai tada ir nesupratau apie ką tas filmas, kada nors reiks pažiūrėti jį ir nuo pradžių.

   Rekomenduoju neskaičiusiems perskaityti šią knygą, manau nepasigailėsit! :)

Savaitės grobis

Mano ir mano geriausio draugo piniginė per savaitę gerokai suplonėjo. Taigi per savaitę savo knygų lentyną papildžiau 8 naujom knygom ir jeigu toliau panašiu tempu teks pirkt naują lentyna arba knygas kriaut ant žemės. Taigi mano naujus lentynų gyventojus matote nuotraukoje :)

Sankcijos už negražintą knygą

Vat kas gali nutikti negrąžinus laiku knygos į biblioteką. Atvirai pasakius tada aš jau senokai būčiau atsidūrus kalėjime, kadangi pasiimu iš ten daug knygų, kurių nespėju perskaityti ir tuo pačiu laiku grąžinti. Tokios priemonės ir mane paragintų nevėluoti, bet viena laimė, kad Lietuvoje nėra tokios bausmės numatytos už nelaiku grąžintą knygą :)

Tess Gerritsen ,,Liudininkas"

Per vieną dieną perskaityta knyga mano mėgstamiausios autorės. Ir nusivyliau. Netgi labai. Viskas taip nuspėjama ir atrodo esu kažkur jau tą skaičius. Atrodo labai panašu į Sandros Brown knygas ,,Mirtininkas" bei ,,Liudytoja". Na bet to ir reikėjo tikėtis iš šios leidyklos knygų. Nors prieš tai jos leidžiamos knygos šios autorės buvo geresnės. Labai daug tos meilės seilės, aistros ir trupinėlis detektyvo, kurio labiausiai tikies iš šios autorės. Asmeniškai aš būčiau rašant šią knygą pasislėpusi po slapyvardžio. Na bet pamatyti autorę kitam amplua irgi įdomu. Mano manymu ji geresnė detektyvų rašytoja, kur nedominuoja meilės seilės reikalai.

Jose Saramago ,,kai mirtis nusišalina"

  Šią savaitę taip pat teko susipažinti su šiuo autoriumi. Man patiko pati knygos mintis, bet erzino tai, kad dialogai yra surašyti vientisai neatskiriant kas ką sako, todėl tai maišydavosi. Visi trokštame to nemirtingumo bet nepagalvojame, kas būtų jei niekas nemirtų, knygoje tas ir pateikiama ir pasirodo būtų tikrai nelabai gerai, taip pat nieko gero nebūtų jei mums praneštų likus savaitei iki mūsų mirties datos. Kiekvieną dieną reiktų gyvent baimėje. Taigi išvada tokia: viskas gerai kaip dabar esama.

  Man keista buvo kad mirtis vaizduojama kaip žmogus ir kad atskirai valstybei vadovauja (nežinau kaip kitaip pasakyt) vis kita mirtis. Na aš asmeniškai jos taip neįsivaizduoju, bet jei manęs kas ir paklaustų kaip aš ją įsivaizduoju kas ji tokia, tikrai nežinočiau ką atsakyti. 

Jussi Adler-Olsen ,,Moteris narve"

Pirmoji pažintis su šiuo autoriu mane sužavėjo. Man ši knyga patiko. Nors knyga yra stora ir virš 400 psl. bet lengvai skaitosi, kad net nepastebi kad jau ir knygos puslapiai baigėsi. Knyga įtraukianti bei kaip ir dažniausiai skandinavų rašytojų mėgstama, daug dėmesio skiriama žmogaus vidinei būsenai. 

   Privertė knyga pagalvoti kas būtų jei ir mane įkalintų tokiam laikotarpiui ir duotų kartą į dieną valgyti. Tikriausiai išprotėčiau. Na jei dar duotų knygų tai dar ištverčiau kaip nors. Šiuo atžvilgiu knygoje pagrobtos moters stiprybė ir atsiskleidžia. Ji ne tik, kad neišprotėjo, bet ir sugebėjo rasti savyje jėgų priešintis savo skriaudėjams kiek jai leido galimybės.

  Na o kas liečia detektyvus man labiausiai suintrigavo Asadas iš Sirijos. Įdomu kodėl jis pabėgo iš savo tėvynės ir tikiuosi tą sužinoti kitoje šio autoriaus knygoje. Ir mano manymu Asadas turėtų būti detektyvas o ne pagalbininkas ir valytojas, nes būtent jis išsprendė byla, kol Karlas tinginavo bei rūkė cigaretes dažniausiai.

  Tikiuosi antroji knyga man patiks taip pat kaip ir ši :)

Mano knygų lentyna

Taigi šią savaitę mano knygų lentyna pasipildė 3 naujomis knygomis (pastarosiomis savaitėmis ji tik pildosi ir pildosi, o perskaitytų knygų sąrašas nedidėja tiek greit). H. Coben bei A. Marininos knygos įsigytos pasinaudojant 30 proc. akcija ,,Jotemos"leidyklos knygoms. Knyga ,,Fazanų žudikai" įsygyta visiškai netikėtai. Neatkreipiau dėmesio, kad ji yra to paties autoriaus ,,Moteris narve" antroji Department Q knyga. Tikiuosi ji man patiks taip pat kaip ir pirmoji.

   Na taip pat galiu parodyti kaip atrodo mano knygų lentyna, kuri beje buvo pirkta būtent joms. Po kelių mėnesių manau ir joje nebetilps knygos, ypač jei parsivežčiau iš tėvų savasias knygas.

Karin Alvtegen ,,Gėda"

  Po ilgos pertraukos vėl atgaivinu savo blog'ą, nors per tą laiką perskaičiau gan nemažai knygų. Antroji mano perskaityta knyga šios švedų autorės, kuri man patiko, tačiau man ,,Išdavystė" buvo geresnė. 

   Pagrindinės šios knygos herojės yra dvi moterys: Monika (beje mano bendravardė :) ) ir Maja Brita. Monika du kartus išvengia mirties, bet vietoj jos miršta du žmonės. Pati Monika susigriauna savo gyvenimą, karjerą, nors Dievas (mano manymu) net du kartus parodė, kad šios dvi mirtys skirtos tam, kad ji galėtų išgelbėti kuo daugiau gyvybių bei patirti laimę, kurios dar nepatyrė. O pati Maja Brita save įkalina namuose bei savo kūne, kuris yra tarsi kalėjimas, dėl neaiškių (man) nuodėmių. Bet dėl to kalta jos tėvų įskiepytas griežtas tikėjimas religija. 

 
Anotacija:

Romane lygiagrečiai skleidžiasi dviejų skirtingų ir, rodos, nieko bendra neturinčių moterų gyvenimo istorijos. Monika – sėkmės lydima medikė, ką tik sutikusi naują meilę. Maja Brita – depresyvi dramblotame kūne įkalinta atsiskyrėlė. Pamažu aiškėja, kad suluošintos abiejų moterų patirtys tarsi suparalyžiavusios jųdviejų gyvenimus. Įvykių sūkurys suveda Moniką su Maja Brita. Galbūt pažintis jas abi išgelbės. Galbūt ir pražudys. Ir ne tik jas, bet ir tuos, kurie greta. Kurie jas saugo, myli, brangina, kurie jų nekenčia... 

Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, nuolankumo, nusivylimo, pykčio, gailesčio, ilgesio, pavydo protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne? 

Mary Higgins Clark ,,Tau niekada nebus atleista"

Dar viena perskaityta šios autorės knyga. Didelio įspūdžio nepaliko, todėl daug apie ją nerašysiu. Skaičiau iki galo nes gaila buvo numest pradėtą skaityti knygą. Gal tarp šios autorės knygų reikia daryti ilgesnes pertraukas. Nežinau. Taigi toks trumpas komentaras apie šią knygą. Asmeniškai man prasčiausia kol kas šios autorės skaityta knyga. Knygos esmė pateikiama anotacijoje. Malonaus skaitymo! Gal Jums ši knyga paliks geresnį įspūdį.

Anotacija: 

Mary Higgins Clark romano „Tau niekada nebus atleista“ herojei Elei Kavano buvo tik septyneri, kuomet neteko penkiolikmetė sesers Andrėjos. Mergina rasta nužudyta, o pagal Elės parodymus kraupiu nusikaltimu apkaltintas ir nuteistas buvo Andrėjos draugas Robas Vesterfildas – devyniolikmetis iškilios šeimos palikuonis.

Po dvidešimt dvejų metų kalėjimo Vesterfildas paleidžiamas lygtinai. Jis vis dar primygtinai neigia savo kaltę ir siekdamas nuplauti suterštą šeimos garbę grįžta į gimtąjį miestelį pasiryžęs visiems įrodyti, kad buvo apkaltintas neteisingai.

Tiriamuosius straipsnius rašanti žurnalistė Elė širsta, kad sesers žudikas laisvas. Ji užsibrėžia tikslą savo tinklalapyje ir rašomoje knygoje galutinai įrodyti Vesterfildo kaltę.

Tačiau savarankiškai tirdama kraupaus nusikaltimo aplinkybes, Elė aptinka šiurpinančių faktų, kurie įvykius pakreipia labai netikėta linkme. Moteris įtraukiama į paslapčių, melo ir apgavysčių liūną, o artėjant prie tiesos jos pačios gyvybei ima grėsti pavojus...

Mary Higgins Clark knyga „Tau niekada nebus atleista“ pasakoja kraupią, prikaustančią ir jaudinamą istoriją, nuo pat pirmo puslapio apgaubtą paslapties ir netikrumo jausmo...

Linda Howard ,,Ponas Tobulybė"

Po ilgos ilgos pertraukos paėmiau į rankas šios leidyklos knygą. Man patiko knyga, perskaičiau vienu atsisėdimu, įtraukianti. Ši knyga meilės romanas kartu su detektyvo užuomazga (gan gera). Nebuvo taip, kaip seniau skaitydama tokias knygas galėdavau praleist keletą puslapių, aprašančių veikėjų kylančią aistrą. Knygoje ganėtinai daug veiksmo bei subtilaus humoro netrūko.  Taip pat patiko, kad vienos iš veikėjų (Marcės) pomėgiai grynai tokie patys kaip ir mano: žiūrėjimas filmų, knygų skaitymas bei siuvinėjimas kryželiu. Bet knyga patiko ne dėl to. Buvau pasiilgusi tokio saldžio, gero meilės romano. Nėra daug ką rašyt apie šią knygą, patys perskaitysite ir susidarysite atitinkamą nuomonę :)

Anotacija:

Koks turi būti tobulas vyras?

Šį pikantišką klausimą svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo susibėgusios „Pas Ernį“. Aukštas tamsiaplaukis gražuolis? Supratingas ir geros širdies? Stiprus ir raumeningas? Įsiplieskia ginčas, gimsta ponui Tobulybei keliamų humoristinių reikalavimų sąrašas. Paslaptis jau kitą dieną išaiškėja, papuola į rankas žiniasklaidai, kyla šurmulys.

Juokai baigiasi, kai žiauriai nužudoma viena iš sąrašo kūrėjų. Žudikas psichopatas, kuriam atrodo, kad iš jo begėdiškai pasityčiota, kėsinasi ir į likusias drauges. Džeinė pagalbos kreipiasi į kaimyną policijos detektyvą.

Jau nebeaišku, kuo galima pasitikėti. Svajonės apie poną Tobulybę virsta šiurpiausiu košmaru.

Šis Lindos Howard romanas paslaptingas ir persunktas aistros! Šmaikštūs Semo ir Džeinės dialogai, kandžios replikos išties kelia pasigėrėjimą. „Ponas Tobulybė“ juokina, jaudina, pavergia, intriguoja – be abejo, tai vienas geriausių autorės kūrinių. Romantic Times